Arkivyskupas Jurgis Matulaitis (1871–1927) – Naujųjų laikų lietuvių palaimintasis. Kunigų marijonų kongregacijos atkūrėjo, Vilniaus vyskupijos ordinaro ir apaštališkojo vizitatoriaus Lietuvai vienuoliškas bei ganytojinis šventumas skleidėsi tautinės neapykantos ir ankstyvųjų bolševizmo iššūkių įkaitintoje aplinkoje. Matulaitis beatifikuotas 1987 m., švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį. Jo palaikai ilsisi Marijampolės Mažosios bazilikos koplyčioje. Čia liepos pradžioje rengiamas atlaidų aštuondienis, o visa Bažnyčia palaimintąjį mini liepos 12 dieną.
Pal. Jurgio Matulaičio gyvenimas
1871 m. gimęs Suvalkijos ūkininko šeimoje, dešimties metų likęs našlaitis, Matulaitis mokėsi Kelcų bei Varšuvos kunigų seminarijose, baigė Sankt-Peterburgo Katalikų dvasinę akademiją. 1898 m. įšventintas kunigu, jis netruko pagarsėti kaip vienas pažangiausių ir gabiausių Lietuvos bei Lenkijos dvasininkų. Matulaitis pradėjo šiuose kraštuose skleisti Katalikų Bažnyčios socialinį mokymą, Leono XIII enciklikos Rerum novarum mintis. 1905–1909 m. jis įsteigė krikščionių darbininkų sąjungą, Varšuvoje bei Vilniuje dvasininkams ir inteligentams organizavo socialinius kursus, buvo pirmasis Dvasinės akademijos sociologijos profesorius.
1909 m. Matulaitis pasiryžo atkurti bei reformuoti dėl carinio persekiojimo nunykusią Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Kunigų Marijonų kongregaciją, 1911–1927 buvo jos generolas. Jis įsteigė ir dvi moterų vienuolijas – Švč. Margelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregaciją bei Jėzaus Eucharistijoje Tarnaičių seserų kongregaciją. Matulaitis formavo Naujųjų laikų sąlygas atitinkančias vienuolijas. Jos turėjo pasižymėti aktyvia dvasine bei socialine veikla, būti nacionalizmo kraštutinumų blaškomų lietuvių, lenkų, gudų katalikų santaikos ir bendro darbo pavyzdžiu.
1918 m. Kaune konsekruotas vyskupu, Matulaitis valdė Vilniaus vyskupiją septynerius sunkiausius nuolat besikeičiančių valdžių metus. Ir lietuvių, ir lenkų, ir gudų kaltintas nepakankamu lojalumu jų politiniams siekiams, Matulaitis sakėsi esąs pirmiausia ganytojas visų tautų ir visų sluoksnių žmonėms. Jis dėjo reikšmingų pastangų įveikti tautinę ir socialinę neapykantą, kunigų politikavimą, įprotį Bažnyčios autoritetu dangstyti grupinius interesus. Dėl stiprėjančio lenkų nacionalistų spaudimo 1925 m. priverstas atsistatydinti iš ordinaro pareigų, paskirtas tituliniu Adulio arkivyskupu ir apaštališkuoju vizitatoriumi Lietuvai. Matulaičio pastangomis buvo parengti ir įteisinti Vatikano konkordato su Lietuva bei Lietuvos bažnytinės provincijos projektai.
Pal. Jurgio Matulaičio „Užrašai“
Gausiame rašytiniame palaimintojo Jurgio Matulaičio palikime ypatingą vietą užima jo dienoraščiai, plačiau žinomi „Užrašų“ pavadinimu. Juos sudaro vadinamasis dvasinis dienoraštis „Mintys, apšvietimai, įkvėpimai ir pasiketinimai“, dvi reliacijos apie lankymąsi Romoje ir du pluoštai pastabų apie įvykius bei sprendimus vyskupavimo Vilniuje metu. „Užrašai“ – tai ir palaimintojo Jurgio dvasios veidrodis, ir visuomenės gyvenimo atspindys, brangus Bažnyčios, politinės ir kultūros istorijos dokumentas, dominantis Lietuvos, Gudijos bei Lenkijos tyrinėtojus. „Užrašai“ byloja slaptingas dvasios atsivėrimo Dievui patirtis, autoriaus stebėtiną socialinį bei istorinį įžvalgumą, ypatingą jo atsidavimą Bažnyčiai. Išversti į penkias kalbas, „Užrašai“ jau ne vieną dešimtmetį yra svarbus dvasinės saviugdos šaltinis palaimintojo Jurgio įsteigtoms vienuolijoms ir daugeliui pasauliečių katalikų. Dažnas dienoraščių posakis tapo chrestomatiniu.
Ne nuo kitų peikimo, niekinimo ir žeminimo reikia pradėti Kristuje atnaujinimo darbas, bet nuo įėjimo į patį save, gilesnio įsižiūrėjimo į savo gyvenimą ir pasielgimą, nuo savęs išsižadėjimo, nuo tikro iš visų jėgų stengimosi, savo gyvenimą pataisius, kiek galint tobulai gyventi pagal Dievo valią. Reikia pirmiausia pačiam Dievo keliais imti vaikščioti, o paskui jau rūpintis, kad ir kiti imtų tais pačiais Dievo keliais vaikštinėti, ir kitus reikia rūpintis patraukti paskui save, ypač savo pavyzdžiu. [1910 XI 20]
Turime vienyti geros valios žmones, mylinčius Dievą ir Bažnyčią, ir juos organizuoti, turime juos žadinti prie darbo dėl Dievo, Bažnyčios ir sielų, vesti į kovą prieš nedorybes ir netikėjimo dvasią, skelbti Kristų ne tik jiems, bet drauge su jais ir per juos. Reikia saugotis, kad sudarius tokias gerų dievotų žmonių, tikrų katalikų kuopeles ir draugijas, kad susivijus tokius dievotumo lizdelius, sukūrus tokius intensyviško katalikiško gyvenimo židinius, tuomi neapribotume savo veiklumo. Niekad neturi mums nustoti rūpėję tie, kurie nedorybėse skendėja, tie, kurie tikėjimą prastoję arba jo nepažinę tamsybėse klaidžioja toli nuo Kristaus ir Bažnyčios. Niekad jų nevalia mums pamiršti: viską darykime, kad ir juos prie Kristaus atvestume. Tiesa, malonu darbuotis tarp dievotų žmonių ir dėl dievotų, o nelengva prieiti prie tų, kurie pilni prietarų prieš Bažnyčią ir jos nemyli, neapkenčia, o net prieš ją kovoja. Bet mums reikia ir į jų tarpą Kristaus mokslą įnešti ir jų sielas išganyti. Geras Kristaus vynyno darbininkas neturi palikti nė mažai mūsų dirvos neįžiūrėjęs, savo prakaitu neaplaistęs, o jei reikia, ir krauju, kad tik Kristaus karalija augtų, tarptų. [1911 I 17]
Iš ryto anksti kėlęs, jau išvydau būreliais einant raudonąją kariuomenę. Gatvė buvo tuščia. Kai kur buvo matyti maldingos moterėlės einant į bažnytėlę su maldaknygėms ar grįžtant. Kai kur išlindę pro vartus moters ir vyrai bailiai dairės į šalis, stebėdamies atmaina. Kaskart vis daugiau žmonių gatvėse rados. Bet tai jau nebe vakarykšti žmonės, ir gatvės išvaizda nebe vakarykščia. Vakar švaistės gatvėmis legionistai, daugybės vaikščiojo jaunuomenės, ypač mergiočių, daug ponų ir ponių; žydai kažin [kur] buvo tarsi išsislapstę; reta koks kur nedrąsiai praeidavo. Lenkai kone visi baltais ereliais apsisagstę; jautei, kad jų viešpatavimas. –
Rogutėmis važinėjo šen ir ten daugiausia legionistai. –
Šiandie kas kita. Vargo ir darbo žmonės pasipylę po gatves; daugiausia žydeliai: mergaitės ir bernaičiai šen ir ten sveikina raudongvardiečius; šnekas su jais; matyt, ir pažįstamų sutinka; tarp kareivių matyt nemaža žydelių. Ponai tarsi išmirė. Rogutėmis važinėja raudongvardiečiai ir proletarai, – tarsi ne tas miestas. Buvo ramu; tik girdėti, kad areštavę kiek besislapstančių legionistų. […] Katedroje laikiau Sumą; žmonių buvo pilna bažnyčia. [1919 I 6]
Viens kunigas […] jau vakar buvo man sakęs, kad šiandie ateisiąs pas mane viens ponas, Dybowski, inžinierius matematikas […]. Šiandie buvo tas ponas man prisistatyti. Jis ėsąs Lenkų valstybės skirčia čia Vilniaus miesto komendantu […]; jų tikslas palaikyti tvarka ir žmonės nuo grobuonių apsaugoti. Kad kaip, tai net bolševikus ėsą pasiryžę nuginkluoti. Paklausiau, ar su lietuviais yra taręsi. Atsakė, kad taip, bet kad nepavykę sutarti. Paskui sužinojau, kodėl. Mat lietuviai paklausia, ar jie pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę, ar ne, su sostine Vilniuje. Šiems atsisakius pripažinti, lietuviai atsisakė su jais išvien dėtis. Iš kalbos mačiau, kad tas ponas tikėjosi tuo iš Lydos ateisiant čia lenkus legionierius. […]
Kalbėjomės šiek tiek apie lietuvių, lenkų ir gudų čia santykius. Aš jam nurodžiau Šveicariją, kaip ten žmonės gražiai dermėje gyvena; vieni kitus gerbia, vieni kitus sau lygiais laiko; visi išvien rūpinasi krašto labu ir gerove; čia žmonės vieni kitų nenor nė pripažinti, gudų nė paminėti kai kam negalima; taip negalima gyventi, negalima prie nieko doro prieiti. Pagaliaus pasakiau tam ponui: aš į jokias čia politikas iki šiol nesikišau ir toliau nemanau kištis. Vyskupas tur visų lygiai būt vyskupas ir visiems lygiai tarnauti. Mano padėtis čia labai kebli; juoba turiu būti atsargus, kadangi mano ganomieji nesuteikia, Vilnių varžosi ir kiekvieni sau nori pasisavinti. [1919 III 13]
Popiežius Jonas Paulius II arkivyskupą Jurgį Matulaitį palaimintuoju paskelbė Lietuvai švenčiant krikšto 600 metų jubiliejų. 1987 m. liepos 1 d. karstas su jo palaikais Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios (nuo 1992 m. Mažoji bazilika) koplyčioje buvo iškeltas iš sarkofago į altorių. Arkiv. Jurgio Matulaičio beatifikacijos proga Lietuvos Ganytojų paskelbtame laiške tikintiesiems buvo rašoma:
„Kiekvienas šventasis ir palaimintasis yra ypatinga Dievo Apvaizdos dovana tam laikui, kol jis tebegyvena žemėje ir tebesidarbuoja Bažnyčioje. Jis – dovana ir nesibaigiantiems laikams, kai iš dangaus globoja Bažnyčią, savo tautą ir visus, kas tik pamėgsta jo šventus kelius. Palaimintasis arkivyskupas Jurgis – labai miela ir tokia sava dovana Lietuvos ir gretimų kraštų tikintiesiems, ir šiandien tebesinaudojantiems jo nuveiktų darbų vaisiais.
Šv. Mišių jo garbei dėkojimo giesmėje (prefacijoje) bus giedama: ‘Amžinasis Tėve!… Palaimintojo Jurgio šventėje mes džiaugiamės, kad savo Bažnyčią jo gyvenimo pavyzdžiu Tu drąsini, jo žodžiu mokai, jo malda saugai’. Taigi dera Bažnyčios pripažintą Palaimintąjį ne tik gerbti, jo užtarimu pasitikėti, bet ir iš jo pasimokyti, jo pavyzdžiu pasidrąsinti. […]
– Palaimintasis Jurgi, kilnusis ganytojau vienuoli, švieski mums, užtarki mus!“
Kiekvieno, patyrusio malones palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimu, liudijimas yra svarbus. Rašydami savo liudijimą paminėkite svarbiausius faktus apie save ir įvykį: savo vardą, pavardę, telefoną, el. pašto adresą, iš kokio miesto esate, kada ir kaip patyrėte Dievo malonę per palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimą.
Nuoširdžiai prašome liudijimus apie malones, patirtas per Palaimintojo Jurgio užtarimą, pranešti:
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys
Šv. Kryžiaus namai
Daukanto a. 1
01122 Vilnius
Tel. +370 5 260 9347
Šv. Ark. Mykolo parapijos klebonui
J. Bendoriaus g. 3
68309 Marijampolė
Tel. +370 343 53 360, el. p. mykolo.parapija@gmail.com
Liudijimai apie patirtas malones ir padėkos už jas yra svarbūs kanonizacijos bylai, nes jie ženklina ir išreiškia visų mūsų meilę Palaimintajam ir mūsų pasitikėjimą jo užtarimu. Maža to, tik melsdamiesi ir tikėdami galime sulaukti ir oficialiai patvirtinto stebuklo, kurio reikia, kad Palaimintasis Jurgis būtų paskelbtas šventuoju. Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie atsiliepsite.
Maldos į pal. Jurgį Matulaitį
Viešpatie Jėzau Kristau, Tu mokei mus: „Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks“. Todėl nuolankiai maldaujame Tave grąžinti sveikatą ligoniams (čia paminėti ligonių vardus), kurie šaukiasi (kuriems šaukiamės) palaimintojo Jurgio užtarimo. Trokštame, kad tai būtų naudinga jų išganymui.
Tavimi, Viešpatie, pasitikime ir amžiais nebūsime apvilti. Amen.
Tėve mūsų… Sveika, Marija… Garbė Dievui…
Švenčiausioji ir nedalomoji Trejybe, kuri Tau ištikimai tarnaujančiųjų širdyse buveinę pasirenki ir po mirties už jų nuopelnus tinkamai atlygini, meldžiame, kad palaimintasis Jurgis, kuris Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos globojamas su apaštališku uolumu ištikimai tarnavo Bažnyčiai, altorių garbės kuo greičiau susilauktų. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Palaimintasis arkivyskupe Jurgi, didis Nekaltosios Mergelės Marijos mylėtojau, ištikimas Bažnyčios sūnau, mūsų Tėve ir Vade!
Nušviesk kelius ateitin mūsų Tėvynės vaikams. Suburk vienybėn Tautos sūnus ir dukteris, mokyk gyventi ir dirbti Kristui ir Bažnyčiai.
Įkvėpk mums ryžto sergėti ir ugdyti sielos tyrumą, puoselėti taurius senolių papročius, gyventi tiesa ir meile.
Daug ligų ir visokių vargų žemėje iškentęs, užtark, guosk ir gydyk kūno bei dvasios ligonius, išmelsk kenčiantiems kantrumo; mokyk vargą ir kančią aukoti Dievui už pasaulio išganymą.
Prikelk Lietuvą šventam gyvenimui, įkvėpk kiekvieną iš mūsų kunti šventovę savo sieloje ir pasaulyje. Amen.
Tėve mūsų… Sveika, Marija… Garbė Dievui…
Melskimės, kad Jurgis Matulaitis būtų paskelbtas šventuoju ir užtartų mus pas Dievą mūsų sielos ir kūno reikalais.
– Viešpatie Dieve, visokio šventumo šaltini, Tu apdovanojai savo tarną Jurgį nepaprastomis dorybėmis. Jo paskelbimas šventuoju teskatina ir mus visuomet sekti Tavimi – prašome:
Išklausyk mus, Viešpatie!
– Kristau, gerasis Ganytojau, Tu arkivyskupo Jurgio asmeniu davei mums pavyzdį, kaip reikia mylėti Bažnyčią ir jai tarnauti. Išmokyk ir mus uoliai kurti Tavo karalystę žemėje – prašome:
Išklausyk mus, Viešpatie!
– Šventoji Dvasia, vienybės ir ramybės šaltini, Tavo tarno Jurgio paskelbimas šventuoju tesutaiko besiginčijančias tautas ir pripildo mūsų širdis visų žmonių meilės – prašome:
Išklausyk mus, Viešpatie!
– Jėzau, kentėjęs ant kryžiaus, padaryk, kad mūsų širdys, Tavo tarno Jurgio įkvėptos, degtų karšta kenčiančių ir vargšų meile – prašome:
Išklausyk mus, Viešpatie!
– Viešpatie, Tu esi gailestingas visiems žmonėms, Tavo tarno Jurgio užtarimu ir jo paskelbimu šventuoju, suteik mums malonę …………………. kurios nuolankiai prašome:
Išklausyk mus, Viešpatie!
Dieve, Tu gyveni Tau tarnaujančiųjų sielose ir po mirties jiems dosniai atlygini. Suteik malonę, kad palaimintasis arkivyskupas Jurgis, Nekaltosios Mergelės Marijos globoje ištikimai aukojęsis Tavo Bažnyčiai, kuo greičiau būtų apvainikuotas šventųjų garbe. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Paskutinės dvi maldos publikuotos knygelėje „Maldos Palaimintajam Jurgiui“, išleistoje 1994 m. tėvų Marijonų. Imprimatur J. E. vysk. J. Žemaičio, Vilkaviškio vyskupo. Knygelės redaktorius kun. V. Aliulis MIC
Kyrie eleison,
Christe eleison, Kyrie eleison.
Kristau, išgirsk mus,
Kristau, išklausyk mus.
Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!
Sūnau, pasaulio Atpirkėjau Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Dvasia Dieve, pasigailėk mūsų!
Šventoji Trejybe, vienas Dieve, pasigailėk mūsų!
Nekaltai pradėtoji Marija, || melski už mus!
Palaimintasis arkivyskupe Jurgi, || melski už mus!
Didis Nekaltosios Mergelės Marijos mylėtojau, ||
Visada klusnus Šventajai Dvasiai, ||
Ištikimas Bažnyčios sūnau, ||
Gerasis ir išmintingasis ganytojau, ||
Dvasinio atgimimo žadintojau, ||
Vienuolijų atnaujintojau ir kūrėjau, ||
Pašaukimų ugdytojau, ||
Vyskupų ir kunigų globėjau, ||
Darbininkų bičiuli ir švietėjau, ||
Jaunimo mokytojau ir kelrodi, ||
Nepalaužiamo tikėjimo vyre, ||
Darbštumo ir maldingumo pavyzdy, ||
Nuolankumo ir šventumo mylėtojau, ||
Kantrybės ir savitvardos žiede, ||
Dvasinės giedros ir ramybės nešėjau, ||
Vienuoli pagal Dievo širdį, ||
Romusis žmonių ir tautų taikintojau, ||
Uolusis Kristaus Evangelijos šaukly, ||
Visuomenės sąžinės auklėtojau, ||
Atlaidumo priešams pavyzdy, ||
Blogio gerumu nugalėtojau, ||
Klystančių sielų gelbėtojau, ||
Našlaičių tėve ir užtarėjau, ||
Ligonių ir vargdienių guodėjau, ||
Naujųjų laikų šventumo žvaigžde, ||
Atgimstančios Tėvynės švytury, ||
Lietuvos vaikų Dievui užtarėjau, ||
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
atleisk mums, Viešpatie.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
išklausyk mus, Viešpatie.
Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes,
pasigailėk mūsų.
Vadovas: Melski už mus, Palaimintasis Jurgi,
A.: Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
MELSKIMĖS.
Dieve, Tu palaimintojo Jurgio širdį uždegei karšta Kristaus ir jo Bažnyčios meile. Suteik, meldžiame malonę, kad mes, jo pavyzdžio skatinami ir užtarimo remiami, ištikimai sektume Kristų ir savo gyvenimą aukotume Jo Mistinio Kūno – Bažnyčios ugdymui. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.