Vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis
Vilniaus vyskupas ir pirmasis Edukacijos komisijos pirmininkas Ignotas Jokūbas Masalskis yra svarbiausia katalikiškos Apšvietos – modernaus religinio ir pilietinio sąmoningumo įsčių – figūra Lietuvoje. Jis gimė 1726 m. liepos 30 d. Alekšicuose, Gardino paviete. Jo tėvas buvo Lietuvos etmonas Mykolas Juozapas Masalskis, motina – Pranciška Oginskytė. Dvasininko karjerą Masalskis pradėjo 1744 m., kuomet tėvas kaip dovaną iš karaliaus Augusto III parūpino sūnui klebono vietą Volpoje, Vilniaus diecezijoje. Tais pačiais metais jam buvo suteiktas Vilniaus kapitulos kanauninko titulas. 1745 m. Masalskis įstojo į Varšuvos misionierių seminariją, kuri tuo metu garsėjo pavyzdine mokymo programa. Netrukus tėvas išsiuntė Masalskį lavintis į Romą, kur jo teologinės studijos vyko popiežiaus Benedikto XIV pontifikato aplinkoje, reprezentavusioje katalikiškos Apšvietos epochą.
1762 m. sausio 23 d. mirus Vilniaus vyskupui Mykolui Jonui Zenkovičiui, Augustas III vyskupu paskelbė Masalskį. Konsekravimo iškilmės įvyko 1762 m. liepos 27 d. Masalskis buvo didžiai išsilavinęs žmogus, mėgo meno ir mokslo žmonių draugiją. Daugelis jo pažįstamų padarė sėkmingą karjerą, kaip antai architektai Martynas Knakfusas ir Laurynas Gucevičius. Masalskio rūpesčiu rekonstruota ir dabartinį pavidalą įgijo Vilniaus arkikatedra. Jis draudė viešas bausmes, sumažino bažnytinių švenčių skaičių. Masalskio įsakymu vyskupijos klebonai ir dekanai kasmet turėjo siųsti išsamią informaciją apie parapijų ir dekanatų padėtį. 1763 m. Masalskis pertvarkė Vilniaus kunigų seminariją, mokymą bei auklėjimą patikėdamas misionieriams. Klierikų skaičius padidėjo nuo 18 iki 50, į mokymo programą įtraukta lenkų literatūra, Lietuvos istorija, prancūzų kalba. Masalskis siekė, jog kaimo parapijose sielovados darbą dirbantys kunigai vartotų lietuvių kalbą.
1773 m. uždarius Jėzuitų ordiną, Masalskis pateikė projektą, kuriame išdėstė organizacinius Edukacijos komisijos – savotiškos Švietimo ministerijos, turinčios perimti jėzuitų globotas mokymo įstaigas – principus. Komisija buvo įkurta 1773 m. spalio 15 d., o pirmuoju jos pirmininku tapo Vilniaus vyskupas. Tai liudija apie intelektualinį Bažnyčios primatą XVIII a. II-oje pusėje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. Masalskis pasiūlė komisijos nariams susirūpinti parapinėmis mokyklomis, įsteigti Vilniuje mokytojų seminariją, pats pažadėjo kas trečioje parapijoje įsteigti pradinę mokyklą. Tai buvo plataus užmojo programa, lietuviškos Apšvietos manifestas, inicijuota visuotinė patriarchalinio Lietuvos kaimo alfabetizacija. Masalskis, apkaltinus jį valstybinių lėšų iššvaistymu, iš Edukacijos komisijos pirmininko posto pasitraukė 1777 m., nors eiliniu jos nariu buvo ligi pat 1794 m.
1791 m. priimta Gegužės 3 d. konstitucija Lietuvai ir Lenkijai tapo nauju istorijos atskaitos tašku. Valstybėje ir visuomenėje prasidėjo reikšmingi pokyčiai. Tačiau Masalskio politinė laikysena buvo priešiška Konstitucijos idėjoms. Savo vyskupijos dvasininkams jis uždraudė užsiimti pilietine agitacija. 1792 m. įsitraukė į Targovicos konfederacijos šalininkų gretas ir 1793 m. dalyvavo Gardino seime, patvirtinusiame antrąjį Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimą. Prasidėjus 1794 m. sukilimui, Masalskis buvo Varšuvoje. Jis redagavo balandžio 2 d. universalą, pasmerkusį sukilėlių veiksmus. Vyskupas buvo apkaltintas valstybės išdavimu ir Tado Kosciuškos įsakymu areštuotas. 1794 m. birželio 28 d. Varšuvoje jį pakorė gatvės minia. Masalskio palaikai į Vilnių pergabenti 1795 m.
pagal dr. Eligijaus Railos straipsnį