Helena Kovalska gimė 1905 m. rugpjūčio 25 d. Lenkijoje, Švinicos parapijos Glogoviecų kaime. 1925 m. pradėjo postulatą Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyne Varšuvoje. 1926 m. davė vienuolinius įžadus ir gavo Marijos Faustinos vardą. 1929 m. vasarį buvo trumpam atvykusi į Vilnių. 1931 m. vasario 22 d. s. Faustinai Plocke apsireiškė Jėzus ir paliepė nutapyti regėjimą perteikiantį paveikslą.
1933 m. gegužės 1 d. davė amžinuosius vienuolinius įžadus ir gegužės 25 d. atvyko į Vilnių, čia nuolat patirdavo Jėzaus apsireiškimus, kuriuos užrašė savo dienoraštyje. Vilniuje ses. Faustina sutiko seserų nuodėmklausį, universiteto teologijos profesorių kun. Michalą Sopočko, tapusį jos dvasios tėvu ir padėjusį imtis jai patikėtos misijos – skelbti Viešpaties Gailestingumą. Dvasios tėvas sutarė su dailininku Eugenijumi Kazimirovskiu, kad jis nutapys Išganytojo atvaizdą pagal ses. Faustinos regėjimus. Paveikslas buvo pradėtas tapyti 1934 m. sausio 2 d. Sesuo pusę metų lankėsi dirbtuvėje bent kartą per savaitę, kad patikslintų detales ir nurodytų klaidas. Taip sukurtas Gailestingojo Jėzaus paveikslas.
1936 m. ses. Faustina buvo perkelta iš Vilniaus į Valendovą, vėliau – į Lagievnikus prie Krokuvos. Nuolat blogėjo jos sveikata, tačiau ji svajojo apie naujos vienuolijos, apie kurią kalbėjosi su apsireiškiančiu Jėzumi, kūrimą. 1937 m. gegužės 4 d. gavo leidimą išstoti iš vienuolijos. Mirė 1938 m. lapkričio 5 d. Po jos mirties rasto dienoraščio dėka ėmė sklisti žinia apie ses. Faustinos patirtus regėjimus.
1968 m. sausio 31 d. pradėta ses. Faustinos beatifikacijos byla. 1993 m. balandžio 18 d. popiežius Jonas Paulius II ją beatifikavo, o 2000 m. balandžio 30 d. kanonizavo.